Peqqissutsimut uppernarsaat
Siullermik peqqissutsimut uppernarsaammik pissarsinissat isumagissavat. Biilimik ingerlatitsisinnaaninnut peqqissutsikkut ajoquteqanngitsutit peqqissutsimut uppernarsaatip uppernarsassavaa. Najukkanni napparsimmavimmi peqqissutsimut uppernarsaat pissarsiarisinnaavat.
Assit marluk nakorsamut nassassavatit. Assit tunuannut nakorsap illit atit allassavaa aamma nammineq naqitsissutini naqillugu, taamaalillutik politiit takusinnaassavaat illit nakorsamiissimasutit.
Peqqissutsimut uppernarsaat assit ilanngullugit allakkat puuannut ikineqassapput, nakorsallu allakkat puuat matussavaa namminerlu atini atorlugu naqitsissutini allakkat puuata matuneranut naqillugu. Allakkat puuat nammineerluni ammaqqusaanngilaq. Atuagarsornermut misilitsinnissaq pillugu piffissamik inniminniiguit allakkat puuat matoqqasoq politiinut tunniutissavat. Taamaalilluni illit ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsisussaanerit aamma nakorsamiissimanerit kiisalu peqqissutsimut uppernarsaammik pissarsisimasutit qulakkeerneqarsinnaassaaq.
Ilinniartitsineq
Peqqissutsimut uppernarsaammik pissarsereeruit immersugassaq immersussavat, taanna najukkanni politeeqarfimmi pissarsiarisinnaavat. Immersugassaq immersoreerukku ingerlatitsinermut ilinniartitsisartoq saaffigissavat. Ingerlatitsinermut ilinniartitsisup ilinniartissavaatit:
- Atuagarsornermi – tassa imaappoq angallannermi malittarisassat pillugit ilinniartinneqassaatit
- Ingerlatitsineq – tassa imaappoq ingerlatitsinermik ilinniartitsisoq ilagalugu biilimik ingerlatitsisassaatit
Atuagarsornermut aamma ingerlatitsinermut misilitsinneq
Atuagarsornermut aamma ingerlatitsinermut misilitsinnissannut piareersimasutit ingerlatitsinermut ilinniartitsisut isumaqarpat, atuagarsornermut aamma ingerlatitsinermut misilitsinnissaq pillugu piffissamik inniminniiumallutit najukkanni politeeqarfimmut saaffiginnissaatit.
Atuagarsornermut aamma ingerlatitsinermut misilitsinnissaq pillugu piffissamik inniminniiniarlutit politiinut saaffiginnikkuit makku nassassavatit:
- Immersugassaq immersorneqarsimasoq, tassani ingerlatitsinermut ilinniartitsisup ilinniartitaaneq pisariaqartoq pissarsiarisimagit allassimassavaa
- Peqqissutsimut uppernarsaat aamma allakkat puuat nakorsameersoq marlunnik assinik ilaqartoq
Nutartertinnera
Ingerlatitsisinnaanermut allagartannik nutarterinissannut patsisaasut arlaqarsinnaapput. Assersuutigalugu imaattoqarsimasinnaavoq:
- Kalaallit Nunaannut nuussimasutit Kalaallit Nunaannilu atorsinnaasumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsisussaallutit
- Ingerlatitsisinnaanermut allagartat katassimasinnaavat
- Ingerlatitsisinnaanermut allagartat tillitsissimasinnaavoq
- Ingerlatitsisinnaanermut allagartat ajoqusersimasinnaavoq
- Atit allanngortissimasinnaavat
- Nappaateqarsimasinnaavutit, taamaammallu akuttunngitsumik ingerlatitsisinnaanermut allagartat nutartertartussaallugu
Kalaallit Nunaanni atuuttumik nutaamik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsiniaruit, immersugassaq una atussavat:
Kalaallit Nunaanni atuuttumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsinissamik qinnuteqaat (Immersugassaq taamaallaat danskisut allassimavoq)
Kalaallit Nunaannut nunasivit?
Kalaallit Nunaannut nuukkuit biilimillu ingerlatitsisarumallutit Kalaallit Nunaanni atuuttumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik peqartussaavutit. Danmark-imi imaluunniit nunami EU-mi ilaasumi atuuttumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik peqaruit, ajornaquteqanngitsumik Kalaallit Nunaanni atuuttumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsisinnaavutit. Politiinut saaffiginnikkuit makku nassassavatit:
Nunami EU-meersumiunngitsumiit ingerlatitsisinnaanermut allagartamik peqaruit, Kalaallit Nunaanni atuuttumik ingerlatitsisinnaanermut allagartamik pissarsinissat sioqqullugu nakorsap uppernarsaataanik pissarsisariaqassagunarputit aamma paasissutissiisuusumik ingerlatitsinermut misilitsissagunarlutit. Najukkanni politeeqarfimmi annertunerusumik paasisaqarsinnaavutit.